Jei jus žavi neįprasti brangakmeniai, tikėtina, jog  gintaras jau puikuojasi jūsų papuošalų dėžutėje. Šis akmenėlis išsiskiria ne tik natūraliu grožiu, bet ir formų bei spalvų įvairove. Tad jei savo papuošalais stengiatės sukurti unikalų stilių – gintaro gaminiai skirti kaip tik jums! 

Gintarai – tai fosiliniai spygliuočių augalų sakai, kurie formavosi dešimtis milijonų metų. Gintaras ganėtina minkšta medžiaga, kurią galima lengvai raižyti ir formuoti net ir naudojant primityvius medinius ar akmeninius įrankius, tad nuo neatmenamų laikų jis daugiausiai buvo naudojamas dekoratyviniais tikslais. Tiesa, senovėje gintaro naudojimas neapsiribojo vien papuošalais, jis taip pat buvo paplitęs parfumerijoje ir net medicinoje. 

 

​

 

Šiais laikais gintaras yra išgaunamas iš uolų arba renkamas nuo krantų, po to kai jį išplauna jūra. Daugiausia jo yra Baltijos regione ir Dominikos Respublikoje. Gintaras yra populiarus dėl savo sodrios auksinės spalvos, universalumo ir geologinės reikšmės. Gintarą dažnai galime išvysti karolių, žiedų ir kitų papuošalų pavidalu. 

Gintaro vertę dažniausiai lemia jo spalva ir skaidrumas. O didžiausią kainą teks sumokėti už gintaro inkliuzus. Ką reikia žinoti apie kiekvieną iš šių elementų?

Gintaro spalvą lemia jo sandara bei sąlygos, kuriomis jis susidarė. Be to ivairios priemaišos, kurios patenka į gintarą taip pat gali pakeisti jo spalvą. Skiriamos 7 spalvų grupės ir net 250 jų atspalvių.

Labiausiai vertinama gintaro spalva yra sodriai geltona nuo vidutinio iki intensyvaus tamsumo. Raudoni gintarai taip pat laikomi vertingais. Pats rečiausias gintaro atspalvis – mėlynas. Svarbiausias vertės rodiklis – spalvos intensyvumas. 

Tačiau iš esmės perkant gintaro papuošalus reikėtų atkreipti dėmesį ne į tai kokia reta (vertinga) viena ar kita spalva, tačiau prie ko ketinate ją derinti. Šiltos gintaro spalvos puikiai derės prie rudens, ar neutralių atspalvių, (pvz.: chaki, smėlio, ruda). Na, o svarbiausia, kad pasirinkta spalva džiugintų jūsų akis!

Visiškai skaidrus gintaras laikomas vertingesniu nei drumstas. Tačiau skaidrūs dažniausiai būna tik labai maži jo gabalėliai. Didesni yra ypatingai reti, tad ir labiau vertinami. 

 

 

Su inkliuzais dažniausiai siejami smulkūs gyvūnai (vabzdžiai ir voragyviai), bei augalai. Tačiau inkliuzu taip pat gali būti vandens lašai, oro ar kitų dujų burbulai. Tad iš esmės tai gali būti bet kas, tam tikru momentu (prieš milijonus metų), patekęs į skystus sakus ir įstrigęs ten natūralių procesų metu. 

Kiekviena žymė, kiekvienas inkliuzas -  yra senovės laikų akimirka sustingusi amžinybei. Dėl to, šio gintaro vertė gali išaugti ne kelis, o keliasdešimt kartų. 

Visgi nesitikėkite rasti idealios formos gėlių ar vabalėlių. Didelės ir lengvai matomos, nepažeistos augalijos ir smulkios gyvūnijos dalys gražiai įsikūrusios žiedo ar pakabuko centre, ir už dar prieinamą kainą - neabejotina klastotė.

Kaip atskirti tikrą gintarą nuo klastotės?

Jei dar nesate gintaro ekspertai ir vos pažiūrėję negalite atskirti tikro gintaro dirbinio nuo klastotes, jums gali padėti vienas iš keturių toliau pateiktų testų. Šiems „bandymams“ atlikti nereikalinga jokia laboratorija, viską galite daryti namų sąlygomis. 

Šis testas vienas efektyviausių, kadangi natūralus gintaras pasižymi specifiniu kvapu, kurį klastotėms nėra lengva atkurti. Įkaitinus tikrą Baltijos gintarą, iš jo sklinda subtilus pušies sakų aromatas, o tuo tarpu kitų medžiagų gaminiai skleidžia plastiko kvapą. 

Šiam testui reikės kelių lašų acetono (nagų lako valiklio) arba alkoholio. Jei ant įtariamojo gintaro užlašinus acetono jo paviršius tampa lipnus arba pasikeičia jo spalva, galite būti tikri, kad tai nėra gintaras. Mat šie tirpikliai negali pažeisti ar ištirpinti tikro gintaro.

Sūraus vandens testas. 

Šis bandymas itin lengvas ir efektyvus. Tereikia į dubenėlį įpilti 2 puodelius šilto vandens ir ketvirtadalį puodelio druskos. Pamaišyti kol druska ištirps. Tuomet įdėkite gintaro gabalėlį į šį tirpalą ir jei jis plūduriuoja, tuomet tai tikrai yra autentiškas gintaras. 

Tai yra pats veiksvimiausas testas, tačiau juo naudojantis galite pažeisti  delikačius papuošalus. Tereikia įsmeigti įkaitintą adatą į mažiau matomą gintaro vietą (pvz. išgręžto rutulio skylutę). Jei užuodžiate aiškų pušies sakų kvapą – tuomet jūsų rankuose tikras gintaras. 

Šiais laikais apsipirkimas internetu tampa kasdienybe. Pažangios technologijos leidžia gamintojams pasiekti dešimtis tūkstančių žmonių visame pasaulyje, vos keliais pelės paspaudimais. Tačiau dėl tokio supaprastinto pardavimo proceso, dabar taip pat lengva įsigyti ir neautentiškus produktus.

Perkant internetu pirmiausia reikėtų įsitikinti prekybininko patikimumu. Prekybininkai turėtų pasiųlyti saugų mokėjimo metodą, kuris garantuotų pinigų grąžinimą, tuo atveju jei gintraro dirbinį reikėtų grąžinti.

Internetines parduotuves lengva teisti pagal jų svetainių išvaizdą. Jei matote gražų dizainą, maloniai subalansuotą spalvų gamą, išsamų turinį, aukštos kokybės nuotraukas, ir pan., galite būti beveik tikri, jog tokia parduotuvė yra patikima. Bet jei svetainė sudaryta iš vieno puslapio, kuriame yra minimalus turinys ir daug ryškių mirksinčių reklamų, skelbiančių ypatingas akcijas, kurių laikas tuoj tuoj pasibaigs – bėkite ir nesidairykite atgalios. 

Perkant gintarą, ar bet kokį kitą brangakmenį, reikėtų vadovautis viena paprasta taisykle – jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – tai greičiausiai taip ir yra. 

 

 

Norint ilgam išsaugoti gintaro papuošalų grožį reikia tinkamai juos prižiūrėti. Valyti gintaro papuošalus labai paprasta. Tereikia sudrėkinti minkštą audinio gabalėlį ir juo švelniai valyti gintaro dirbinius. Jokių cheminių valiklių ar muilų naudoti nereikia – užtenka paprasčiausio šilto vandens. Norint nupoliruoti gintarą, minkštą šluostę suvilgykite šlakeliu alyvuogių aliejaus. 

Nedėvimus gintaro papuošalus rekomenduojama laikyti satino maišelyje, arba minkštame, sausame audinyje. Kiekvienas dirbinys turėtų būti saugomas atskirai nuo kitų, tam, kad nesusibraižytų.